Since I was slacking updating my blog, I accumulated some pictures from different trips and places. So let’s start with January 3rd when we had a long New Years weekend. A week before we planned to go to the mountain Laguna ( Mt.Laguna is located 1 hour away in East from San Diego) As I grew up with white Christmas most of my life I needed to see snow at any price. Even if that means I needed to grate all the ice cubes from the freezer. During Christmas, it was snowing quite much in Mt.Laguna and since we don’t have tire chains we decided not to risk to be stuck or crash a car on a slippery, snowy road, so we stayed at home. But on January 3rd weather and road conditions were good and here we are surrounded by snow. Was amazing to see snow and kids sliding down the hills and playing snowball wars. We decided to hike to Garnet Peak. 15 minutes later my shoes were completely soaked, and I kind of complained about it and requested go back to the car, but I was kept following Mr.J. Once we reached the peak the breathtaking panorama of Anza Borrego desert was just right in front of us. I don’t know how about you, but every single time when I climb to any hill or mountain I feel accomplished, feels like all the worries and problems stayed at the bottom and you are here on the top with a clear mind and soul. And the best part of that I finally saw snow!
***
Kadangi per pastaruosius metus šiek tiek “stabdžiau” blogo rašymą, tad prisikaupė daugybė nuotraukų iš įvairiausių vietų ir kelionių. Tad pradėkime nuo 2015-ųjų metų Sausio 3 dienos, kai kaip tik pasitaikė ilgasis savaitgalis. Per Kalėdas planavome nuvažiuoti iki Lagūnos kalno ( Kalnas Lagūna stūkso tik 1 valanda kelio į rytus nuo San Diego). Kadangi didžiąją gyvenimo dalį visos mano kalėdinės šventės buvo baltos, aš bet kokia kaina noriu matyti sniegą per šventes. Net jei ir reiktų iš šaldiklio tarkuoti ledukus. Kaip tyčia, per pačias kalėdas gausiai prisnigo Lagūnos kalno apylinkese, bet mes nusprendėme nerizikuoti įstrigti pusnyje ar nučiuožt nuo kelio, nes neturime tam skirtų padangų (tiksliau čia tokių net nepardavinėja) ar tam skritų padangų grandinių. Bet po savaitėlės Sausio 3 dieną patikrinus kelio ir oro salygas nusprendžiame važiuoti i sniego paieškas. Taip keista buvo matyti sniegą, vaikus besiduodančius, žaidžiančius sniego karą. Šiek tiek pastudijavę žemėlapį pasileidžiame į neilgą žygį į Garnet viršukalnę. Po 15 minučių mano batai buvo jau kiaurai šlapi ir pradėjau bumbėti kad noriu grįžti atgal, bet vistiek sekiau iš paskos Misteriui.J. Kai pagaliau po valandos kitos užkopėme į viršukalnę prieš akis atsivėrė kvapą gniaužianti Anza Borregos dykuma. Nors Lietuvoje kalnų ne tiek jau ir daug ir tie patys ne tokie aukšti, bet visada esant ant bet kokios viršūnės mane apima geras jausmas, atrodo, kad visos problemos slėgusios sėdi ir laukia tavęs apačioje kol tu čia ir dabar stebi viską iš aukšto su ramia sažine ir siela. Nepaisant kiaurai permirkursių kojų taip gera buvo pamatyti sniegą!
