Since I moved to USA Mr.J was talking about PCT. It was like a curse word for me, PCT this and PCT that. And for as long as I could, I was trying to avoid any information about PCT. But when somebody talks so often about something it’s too rude to ignore it, so I started listening.Who doesn’t know what PCT stands for, it is a Pacific Crest Trail that goes from Mexico to Canada borders (2,663 mi or 4,286 km length) every year Pacific Crest Trail hikers walk it in 5-6 months. There is a big Pacific Crest Trail community and of course, Mr.J belongs to it. (we even have the whole map of the trail hanging on our wall). The trailhead is located near San Diego and since we are so close Mr.J decided to be a “trail angel” (Trail Angel – someone who provides, help, transportation, food or other stuff to a hiker”). Usually, hikers start the trail in March – April ( they need to leave before California desert is too hot and by the time hikers reach Sierra Nevadas the snow will be melted). We hosted two groups of Pacific Crest Trail Hikers before they started their journey you can follow their adventures on Facebook:” Everybody Hates the PCT” (Henry, Emily and Daniel very entertaining group from Georgia, Athens) and “A walk in the woods” ( Ben and Sally lovely couple from Australia).Since then, I am all into the Pacific Crest Trail. I watched movie”Wild“, now also reading the book, couple nights ago we watched a documentary film about it “Do more with less“. I am following other people’s blogs, reading literature and soaking in information about Pacific Crest Trail. On a Memorial three-day weekend we were making plans to meet the Australian couple we got in contact with them and we decided to meet them at Little Jimmy campground in Angeles National Forest. We left home early Saturday when we finally arrived, at the parking lot there were already quite a few cars parked.So we quickly left the car and hiked to the campground that was located 2 miles away. Our backpacks were quite heavy from the fruit and beer we were dragging with us to give to the PCT hikers. Campground was half occupied and we easily found a spot where to put the tent. And then, we started hiking against “the flow” ( all the Pacific Crest Trail Hikers that day were coming to the Little Jimmy campground from Mount Baden-Powell. We took fruit with us too and gave it to the hikers we met on the way, they looked quite excited eating fruit. We met: That guy and This girl, Sage and ASAP, Cold Bear and Risky Biscuit and others that I don’t remember their trail names anymore ( trail names– hikers give them to each other).We hiked all the way up 6 miles it was around 4:20 pm and we still haven’t met our friends, we started being worried but we were afraid to run out of the daylight so we turned around to go back to the campsite. When we were back there were some hikers that we met on the trail putting their tents up next to ours. We were quite sad that we didn’t meet our friends but in 30 minutes they showed up. It was nice to meet them and hear their stories and to know other hikers too. People that night for some reason went to sleep quite late around 9-10 PM we were sitting by the fire and talking. Next morning we said goodbye to Ben, Sally and others, wished them the best of luck and drove to visit another cool place but about that, I’ll write next time.
***
Nuo to laiko kai persikrausčiau i Ameriką, Misteris J. nenustoja kalbėti apie PCT. Tas žodis tapo lyg keiksmažodis kasdieniniame gyvenime, PCT šitas ir PCT anas. Aš žinoma kiek galėdama stengiausi atsiriboti nuo šio “keiksmažodžio”,bet kai kažkas tau artima taip aistringai apie tai suokia nelabai ilgai galima tai ignoruoti. Kas nežino ką PCT (arba Pacific Crest Trail ) sutrumpinimas reiškia, pabandysiu kiek galima aiškiau paaiškinti. Tiesa pasakius, pacituosiu ką radau parašytą viename puslpayje, “Pacific Crest Trail yra turbūt labiausiai neišverčiamas iš angliškų pavadinimų (gal ir trečioje vietoje po value for money ir first in first out). Lietuviškai turbūt reikėtų sakyti “Ramiojo vandenyno pakrantės kalnagūbrio keteros turistinis-pažintinis takas”, arba kažkaip panašiai (arba ”Ramiojo vandenyno pakrantės kalnagūbrio keteros turistinis-pažintinis takas prie Jungtinių Amerikos Valstijų Ekonomikos ministerijos Turizmo departamento Nacionalinių parkų ir miškų skyriaus”).” Kadangi kažkas protingesnis už mane išvertė kuo puikiausiai, aš daugiau nieko neturiu ir pridurti, bet toliau naudosiu sutrumpinimą PCT. Šis takas yra 4,286 kilometrų ilgio ir prasideda nuo Meksikos sienos ir tesiasi iki Kanados sienos. Kiekvienais metais daugybė žmonių bando nužygiuoti šį atstumą, dažniausiai tai užtrunka apie 5-6 mėnesius. Misteris J. priklauso PCT bendruomenei ir visaip kaip bando prisidėti. Pas mus net namuose visas to žygio žemėlapis kabo sau svetainėje. Kaip minėjau šio žygio pradžia yra šalia Meksikos sienos,o San Diegas yra įsikūręs arčiausiai, tad man labai neprieštaraujant Misteris J. nusprendė būti “tako angelu” ( Tako angelas – žmonės, kurie bet kokiu būdu: maistu, apgyvendinimu, transportu padeda žygeiviams). Dažniausiai šis žygis yra pradedamas Kovo ir Balandžio mėnesiais kai Kalifornijos dikuma dar nekaitina taip baisiai ir iki tol kol jie pasiekia Sierra Nevada Kalnyną sniegas būna jau nutirpęs. Mes priėmėme pas save permiegoti dvi žygeivių grupes galite juos sekti Facebook’e “Everybody Hates the PCT” (Henry, Emily ir Daniel smagūs žmonės iš Georgia, Athens) ir “A walk in the woods” ( Ben ir Sally miela porelė iš Australijos). Nuo to laiko, “pasinešiau” ant visų žygių ir t.t. pradėjau pati domėtis PCT peržiūrėjau filmą “Laukinė” ( angl. Wild), taip pat dabar kaip tik baigiu perskaityti pagal tą patį filmą parašytą knygą. Visai neseniai su Misteriu J. pažiūrėjom dokumentį filmą apie PCT- “Do more with less” ( jį galite peržiūrėti nemokamai paspaudę ant nuorodos). Kas be ko seku kelis žygeivių blogus, skaitau įvairią literatūrą ir siurbiu visą informaciją apie žygį. Prieš kelias savaites turėjome ilgąjį savaitgalį buvo žuvusiųjų karuose diena per šią dieną jau seniai planavome kur nuvažiuot pakempingaut. Bet kaip tik prieš savaitę susirašėme su Australų porele kuri tuo metu jau žygiavo apie mėnesį ir buvo jau nupėdine apie 400-500 ir pasiūlė susitikti. Mes žinome sutikome, nes tikrai labai idomu sužinoti kaip jiems sekasi. Tad susitarėme susitikti su jais Little Jimmy kempinge, kuris yra isikūręs Angeles Nacionaliniame miške. Išvykome anksti šeštadienio rytą vildamiesi aplenkti visas spūstis ir po kelių valandų jau dėjomes kuprines ant pečių ir žygiavome į kempingą. Iki kempingo buvo apie 2 mylias arba 3,2 km, o mes ant pečių tempėm begalęs alaus ir vaisių, kuriuos ketinome išdalinti žygiuotojams. Suradę palapinei vietą ilgai nieko nelaukę patraukiame žygiuoti priešprieša iš, kur turėtų pasirodyti mūsų draugai. Pakeliui einant sutikome pakankamai daug žygeivių, kurie kaip ir mūsų australai žygiavo PCT ir turėjo kempingaut toje pačioje vietoje, kur buvo ir mūsų palapinė. Kai paklausdavom ar jie norėtu pasivaišinti vaisiu ir kaip mat visų akys suspygsėdavo kaip mažų vaikų kalėdų rytą išviniojant dovanas. ( Ne kas valgyti sausą negendantį maista visą mėnesį). Kiek prisimenu susipažinome su: That guy ir This girl, Sage ir ASAP, Cold Bear ir Risky Biscuit, ir visų kitų, kuriu jau nebepamenu. ( Dažniausiai žygiuojant kiti keliautojai tau “prikabina” naują vardą kitaip pasakius klyčka ir taip dažniausiai žmonės toliau tave vadina). Kai neskubėdami nužygiavom apie 10 kilometrų stačiai į kalną jau buvo apie 4 valandos popiet, pastovyniavę ant kalno mastėme kur prapuolė mūsų draugai. Kai sutikome visus kitus žygiuotojus,jie sakė matė juos tą rytą tad mes dar vylėmės, kad jie dar pasirodys. Bet mes nenorėdami žygiuot tamsoje apsisukome atgal ir patraukėme kempingo link. Kempingas buvo pilnas žmonių, prasmilkes laužo kvapu. Kur buvus kur nebuvus po 30 minučių pasirodė ir Ben su Sally. Buvo gera juos matyti ir iš artimiau susipažinti su kitais keliautojais. Ištraukę ir pavaišinę visus alumi dar ilgai nesiskirstėme į palapines miegoti, nors jau buvo apie 10 valanda vakaro. Kitą rytą atsisveikine su Ben ir Sally ir visais kitais, palinkėję jiems geriosio kelio mes patraukėme aplankyti keisto miestelio netoli Santa Barbaros, bet apie tai parašysiu kita kart.
